- stiegara
- stiegarà sf. (3b) Š, BŽ542, NdŽ, KŽ, stiẽgara (1) J, NdŽ, KlvrŽ 1. DŽ, Slnt, Als dygstanti plunksna, padaiga, spaiglys: Žąsyčių stiẽgaros dygsta kaip virbeliai J. Nusišėrė žąsys, kad vienos stiẽgaros beliko Brs. Stiegaroms apžėlė viščiukai Yl. Šiuo laiku negerai pjauti žąsis, meisa būs stiẽgaros vienos Šts. 2. Ms paukščių plunksnos kotas: Kaip plunksnas išplėšo, pasidaro stiẽgaros J. Iš stiẽgarų vaikai birbynes daro J.Jabl. Žąsys išmeta stiẽgaras KlvrŽ. Stiegarų laikas, arba pupžystis Šts. 3. DŽ, KŽ bot. lapo didžioji gysla, nuo kurios eina į šalis gyslelės: Šalinės stiegaros lapo stačiai eita nu vidutinės stiegaros S.Dauk. Kad taboko lapo stiegara lūžta, reik tabokus suslėgti Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.
